Modern acrylic abstract painting – RETURNING TO HARBOUR

Modern acrylic abstract painting – RETURNING TO HARBOUR 2018 Acrylic on canvas 60 x 40 cm Kaip ir visi lietuviai, mano tėvai yra išprotėję dėl grybų – šileliuose jie žymi medžius, po kuriais randami didžiausi jų tiltai. Sovietmečiu, kai visi sėsdavo į savo taloninius žigulius, mes, – kadangi neturėjome mašinos, – o turėjome jachtą – plaukdavome į grybus Alksnynėje (Kuršių Nerija). Jachta neturėjo motoro tada, neturi ir dabar. Kaskart, susiruošus atgal, kartodavosi tas pats scenarijus: vakarop saulė leisdavosi, vėjas rimdavo, stodavo štilis. Iki Klaipėdos regis tik ranka paliesti, tačiau patekti į ją – beveik neįmanoma. Įtampą didino ir tai, kad jachta švartuojama jachtklube Smiltynėje, o paskutinis keltas į žemyną išeina dešimtą. Akademinis irklavimas nėra tas sportas, kuris mus žavėtų. Tačiau kiekvieną spalio sekmadienį, maždaug nuo Kiaulės nugaros, būdavo griebiamasi plano B. Temdavo. Jachtos denis greitai pasidengdavo rasa. Ant jo, pusiaukelėje į žemyną, nutūpdavo vienas kitas pailsęs laibakojis vabzdys, kas tik dar labiau pabrėždavo mūsų beviltišką padėtį. Išsidriekęs ilgyn Klaipėdos uostas žiebdavo savo stiprias šviesas, kurios kaip žvaigždės atsispindėjo marių vandenyje. Būriu praskrisdavo klykiantys kirai. Keldamas bangas kriokdamas praplaukdavo koks nors vilkikas, kurio mechanikas, pamatęs mus, riebiai nusispjaudavo į vandenį. Krante girdėdavosi link mežkerių palinkusių žvejų balsai. Suprasdami savo padėties beviltiškumą ir žiūrėdami į tą lėtai artėjantį, užburiantį uosto vaizdą, suvokėme kokią išskirtinę privilegiją turime matyti šį vaizdą iš tos Kuršių Nerijos pusės, į kurią sovietmečiu galėjai patekti tik turėdamas specialų, saugumo išduotą leidimą. Net jeigu tau ten reikia tik grybų. Nebent tu keliauji jachta.